išbaigtinis — išbaigtìnis, ė adj. (2) → išbaigtas (išbaigti): Ištisinis ir išbaigtinis paveikslas rš. Ištisinis ir išbaigtinis mokslas sp … Dictionary of the Lithuanian Language
apibaigti — apibaĩgti, ia, apìbaigė 1. tr. padaryti ką iki galo: Apìbaigėm rugienas arti Š. Apibaĩkim šitą eželę, ir daugiau neberavėsiu Ds. | refl.: Jau eikit namo, aš vienas apsibaĩgsiu art Ėr. 2. refl. kiek susivartoti, išsieikvoti: Į pavasarį visur… … Dictionary of the Lithuanian Language
atbaigti — atbaĩgti, ia, àtbaigė tr. atlikti ką pradėtą: Jau ir jie àtbaigė sėti Skr. Atbaigiau dienas už bulbes, dabar galiu sau dirbti Pn. Atàbaigiau jau aš jam duot tą skolą Sb. | refl.: Kai atsibaigs mokėt skolas, galės gyvent Kp. ║ išeiti (mokslą) … Dictionary of the Lithuanian Language
baigti — baĩgti, ia, ė 1. tr., intr. eiti, varyti prie galo, pabaigos: Skynimas baigia mišku augti J.Jabl. Baigiù šienauti Jrb. Jau pašarą baigiù Jrb. Baigiu darbą SD43. Kad pradėjai, tai ir baik Lp. Dar turiu daržo kraščiuką, baigiamą kaupuot Skr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbaigimas — išbaigìmas sm. (2) → išbaigti 1: Tep būt gražus arimas, tik išbaigìmas nekoks Gs. baigimas; atbaigimas; įbaigimas; išbaigimas; nubaigimas; pabaigimas; parsibaigimas; pribaigimas; užbaigimas … Dictionary of the Lithuanian Language
išbaiginėti — iter. dem. išbaigti 1: Jau užarėm viską – liko tik išbaiginėt (išmėtyti) ir vagas apvarinėt Brt. baiginėti; išbaiginėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išbengti — išbeñgti, ia, ìšbengė 1. K žr. išbaigti 1: Jau ìšbenga savo gyvenimą Brs. | refl.: Gatavai išsìbengėm iš baltinių Slnt. 2. tr. išvarginti: Tos karės taip buvo juos išbengusios S.Dauk. bengti; apibengti; atbengti; išbengti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išgynėti — tr. 1. išbaigti: Išgynėk visą sriubą iš bliūdo Lš. 2. privarginti, iškamuoti: Kad jis mus išgynėj[o] iš juoko! Lp. 3. refl. galą gauti: Kad visi toki vaikai išsigynėtų, aš negailėtau Alv. Ko neišsigynėj[o] iš juoko Lp. gynėti; apgynėti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškeplioti — tr. dažnai, po truputį kepant išbaigti ką: Kokį pūrą bulbių iškepliodavome [per žiemą] Lnkv. Iškeplioti miltus Pš. keplioti; iškeplioti; pakeplioti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškriokti — 1 iškriõkti, ia (ìškriokia), ìškriokė 1. tr. verkiant išprašyti: Pati buvo iškriõkusi, kad nevažiuotų Ggr. 2. tr. išverkti, verkiant išbaigti (ašaras): Ìškriokė visas ašaras KlvrŽ. 3. intr. praverkti kurį laiką: Kaip pradėjo kriokti, ir… … Dictionary of the Lithuanian Language